- sėstuvas
- sėstuvas sm. 1. Kos55 baldas sėdėti. 2. sėdimoji kūno vieta, užpakalis, sėdynė: Ponas čiūžterėjo per vaito sėstuvą rš. Po pastogės palindus, parodyk pliką sėstuvą kaukui – sudegs tas ūkis, kuriam kaukas neš LTR(ž.).
Dictionary of the Lithuanian Language.